Dauguma žmonių, kurie sako „nekenčiu bėgimo“, iš tiesų nekenčia vieno konkretaus patyrimo — dusulio po dviejų minučių, kojų skausmo kitą dieną, jausmo, kad reikia bėgti greičiau, nei jaučiasi patogu. Tai nėra bėgimas — tai bėgimas pradėtas per greitai.
Principas: taip lėtai, kad būtų nejauku
Pirmose treniruotėse tempas turėtų būti toks lėtas, kad galėtum laisvai kalbėti pilnais sakiniais bėgdamas. Daugumai tai jaučiasi nepatogiai lėta — būtent todėl dauguma pradeda per greitai ir po savaitės meta.
Pirmų dviejų savaičių planas
- 1–3 diena: 1 min. bėk, 2 min. eik ramiu žingsniu. Kartok 6 kartus.
- 4–6 diena: 2 min. bėk, 2 min. eik. Kartok 5 kartus.
- 7–9 diena: 3 min. bėk, 2 min. eik. Kartok 4 kartus.
- 10–12 diena: 5 min. bėk, 2 min. eik. Kartok 3 kartus.
Jei kuri nors diena jaučiasi per sunki, pakartok ankstesnę, o ne stumkis toliau per jėgą.
Ko nedaryti pirmą mėnesį
- Nesekti tempo minutėmis per kilometrą — tik pojūčiu.
- Nebėgti kasdien — kūnui reikia bent vienos poilsio dienos tarp treniruočių.
- Neinvestuoti į brangią įrangą iš karto — patogūs sportbačiai užtenka pradžiai.
Kada tai pradeda „veikti“
Dauguma žmonių pastebi, kad bėgimas nustoja jaustis kaip kančia, praėjus maždaug 3–4 savaitėms nuoseklaus, lėto tempo. Tai nėra apie valią — tai apie tai, kad kūnas tiesiog turi laiko prisitaikyti.